Amþiø sandûroje susiformavusá naujojo meno laikotarpá kai kurie tyrinëtojai apibûdina kaip visà devynioliktàjá šimtmetá trukusio dailës ciklo (1800-1900) apibendrintà pabaigà. Šià mintá simboliškai galëtø patvirtinti 1900 metais vykusi Pasaulinë paroda Paryþiuje, kurioje atsiskleidë ávairiapusiška, daugiasluoksnë naujojo meno - secesijos panorama ir visuotinai ásitvirtino dekoratyviojo, taikomojo meno krypties pavadinimas art nouveau. Šis terminas meno istorijoje daþniausiai vartojamas aptariant architektûrà, dekoratyvinius interjero puošybos objektus tokius kaip spintos ar net minkšti baldai. Ilgà laikà šio laikotarpio stilius buvo tapæs neskoningo, nesaikingo pasiturinèios burþuazijos puošybiškumo, meno vertybiø nuosmukio sinonimu, netgi priskiriamas dekadansui. Vienas pirmøjø ypaè grieþtai nesaikingà ornamentikà architektûroje, interjere ir eksterjere kritikavo architektas Adolfas Loosas (1870-1933), savo straipsniuose ir paskaitose pabrëþdamas racionalø, pragmatiškà màstymà. ŠÃ¡ stiliø jis pavadino barbarišku puošybiškumu ir teigë, kad visas groþis turi bûti viduje, o ne išorëje.

Naujas šio laikotarpio vertinimas ir analizë atsirado XX amþiaus ketvirtajame dešimtmetyje, atslûgus racionalaus funkcionalizmo bangai. Ko gero, pirmàjá giriamàjá þodá secesijai ištarë Salvadoras Dali. Vienam leidiniui jis rašÃ«: „Niekam nepavyko sukurti tokio švaraus, tyro, nerimà kelianèio fantazijos pasaulio, kaip secesijos statiniams. Secesijos stiliaus papuošti kûriniai labiausiai, átikinamiausiai materialiai išsaugo mums neapèiuopiamà sapnø, fantazijø pasaulá“. Neatsitiktinai secesijos vizijø pasaulis, simboliai buvo mëgstami ir turëjo átakos siurrealizmo menininkams.

Amþiø sandûroje prasidëjæs grakšÃ¨ios banguotos linijos, vešlios augalijos bei mistiniø simboliø ir vizijø kupinas laikotarpis neabejotinai buvo postûmis atsirasti daugeliui XX amþiaus moderniø meno krypèiø. Ištobulinta dvimatë kompozicija, elegantiška linija skatino grafikos lakšto kompozicijà, plakato, šrifto, knygos meno raidà. Dekoratyvinë dailë uþëmë tinkamà vietà visuomeniniuose pastatuose, plëtojosi metaliniø konstrukcijø, stiklo panaudojimas architektûroje. Banguotas linijas ir augmenijos elementus atspindëjo net tuo laikotarpiu kuriamos spintos ar kiti baldai. XX amþiaus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje atsigræþimas á secesijos laikotarpá ir jos savotiškà reabilitacijà skatino visuotinai domëtis šiuo periodu. Þinoma, tai lëmë ir biologijos, bionikos mokslø raida, moksliškai paþvelgusi á gamtoje susiformavusias struktûras, jø funkcionavimà. Sugráþtama prie vieno originaliausiø skulptûrinës plastikos formø architektûroje autoriø - Antonio Gaudi kûrybos.

A. Gaudi, remdamasis Katalonijos viduramþiø tradicijomis, ákvëpimo sëmësi iš gamtos formø, jø susidarymo logikos, kurià jis grindë eksperimentais, tiksliu svoriø pusiausvyros balansu ir tiksliais apskaièiavimais. Jo poþiûriu, kad architektûrà reikia suvokti kaip organiškai auganèià struktûrà, ypaè susidomëta po 1957 metais surengtos jo kûrybos parodos Niujorke MOMA (Museum of Modern Art).

Pokario laikotarpiu netgi tokiø grieþtø funkcionalistø kaip Le Courbusier kûryboje pastebimas ryškus posûkis lenktos banguojanèios linijos link. Jis pareiškë, kad A. Gaudi yra 1900 metø konstruktorius, profesionalus statytojas iš akmens, geleþies ir plytø. Frankas Lloydas Wrightas taip pat á architektûrà paþvelgë kaip á skulptûrinæ plastikà pasinaudojant gamtos formomis. Niujorke jo pastatytas Gugenheimo muziejus (1956-1959) asocijuojasi su bioninëmis formomis, kurios primena sraigës kiautà. Skandinavija, nuolatos turëjusi tiesioginá ryšÃ¡ su gamta, kurá lëmë atšiaurus klimatas taip pat prisiminë savo netolimos praeities tendencijas. Naujojo meno kryptá skandinavai tapatino su nacionaliniu stiliumi, ka­dangi tai sutapo su nepriklausomos valstybës atsiradimu XX amþiaus antrajame dešimtmetyje.

Visoje Europoje gráþtama prie plaukianèios, banguojanèios linijos. Šeštojo dešimtmeèio masinës kultûros ritmu svinguojanti Europa mielai perëmë naujojo meno vizijas. Jomis pasinaudojo psichodelinë kultûra, poparto atstovai, aplinkos objektø dizaineriai. Drabuþiø projektuotojai perëmë plastines išraiškos priemones, pasinaudojo kai kuriais secesijos simboliais bei ornamentika.