PrancĆ»zijoje art nouveau pamatus parengĆ« pati istorinĆ« praeitis, prabangus barokas, Ć¾aismingas, puošnus rokokas ir XIX amĆ¾iaus pabaigoje vykƦ reikšmingi pokyĆØiai tapyboje. RyškĆ«jo simbolistinĆ« kryptis literatĆ»roje, turĆ«jusi Ć�takos jaunosios kartos menininkĆø kĆ»rybai. Pirmieji nuo realizmo ir impresionizmo atsiribojo grupĆ« dailininkĆø su Pauliu Gogenu priešakyje, vadinamoji Pont-Aveno mokykla. BendraminĆØiai kartu tapydavo nuvykƦ Ć� šiaurĆ«s vakarĆø PrancĆ»zijos Pont-Aveno miestelĆ� BretanĆ«s provincijoje. Juos traukĆ« ne tik spalvingas, archajiškas Pont-Avenas, bet ir svetingi provincijos miestelio sveĆØiĆø namai, kuriuose dailininkai apsistodavo ir buvo Ć�sirengƦ studijĆ . Gogeno kĆ»ryba buvo impulsas posĆ»kiui tapyboje, turĆ«jo Ć�takos grafikos, dizaino raiškos formoms. Išraiškinga dinamiška dĆ«mĆ«, vingiuojanti tarsi Ć¾altys linija, bĆ»dinga jo darbams pat buvo perimta kitĆø dailininkĆø, tapo art nouveau stiliaus simboliu.

ParyĆ¾iuje art nouveau gimimĆ  simbolizavo verslininko, japonĆø meno kolekcininko Siegfriedo Samuelio Bingo atidarytas salonas L'Art Nouveau (1895). Atidarymo proga belgĆø architekto ir dizainerio Henry van de Velde's apipavidalintose salĆ«se buvo eksponuoti E. Vuillard'o, M. Denis ir kitĆø darbai. Bingo salonas parduotuvĆ« ParyĆ¾iuje tapo dekoratyviojo moderniojo meno sklaidos centru. Kaip tik tuo metu ParyĆ¾iuje Ć�sikĆ»rĆ« ĆØekĆø dailininkas Alfonsas Mucha. Jaunasis ĆØekas domĆ«josi RytĆø kraštĆø, islamo menu, studijavo gotikos palikimĆ . DidĆ¾iausiĆ  poveikĆ� Muchos kĆ»rybai neabejotinai turĆ«jo Japonijos meno estetika, kinĆø menas. Ant popieriaus ritiniĆø spalvotu tušu nutapytos kompozicijos, subtili linijos plastika, spalvĆø deriniai formavo jo meninĆ� braiĆ¾Ć . Muchos sukurti plakatai, kuriuose daĆ¾niausiai vaizduojamos moterys su vešliĆø plaukĆø susivijusiomis sruogomis, primenanĆØiomis spiralinĆ� ornamentĆ , aptinkamĆ  japonĆø, kinĆø raiĆ¾iniuose, tapyboje, porceliano dirbiniuose, audiniuose. Talentingo ĆØekĆø dailininko kĆ»ryba papildĆ« ParyĆ¾iaus meninĆ� gyvenimĆ , kuriame jis dalyvavo daugiau kaip du dešimtmeĆØius. Mucha suprojektavo nemaĆ¾a dekoratyviniĆø objektĆø, šviestuvĆø. Jo kuriami buvo net minkšti baldai, išsiskiriantys metalinĆ«mis dekoruotomis kojelĆ«mis. Jo suprojektuotĆø šakuĆØiĆø, peiliĆø koteliai ypaĆØ subtilios reljefinĆ«s puošybos, su pabrĆ«Ć¾tinai pulsuojanĆØia linija.

Secesijos laikotarpio dailininkĆø pagrindinis Ć�kvĆ«pimo šaltinis buvo gamta, jos nuolat atsinaujinantys procesai, ypaĆØ ankstyvuoju laikotarpiu. Gamtos motyvais dekoruojami ne tik minkšti baldai, apyvokos daiktai, stalo Ć�rankiai, bet net ir plaukĆø smeigtukai. AugalinĆ« ornamentika taikoma architektĆ»roje, metaliniĆø dekoratyviniĆø tvoreliĆø, balkonĆø apdailoje. DekoratyvĆ»s raiĆ¾iniai neretai puošĆ« ir namĆø kĆ«dĆ«s ar spintos paviršius.

Šiuo pereinamuoju iš XIX Ć� XX amĆ¾iĆø laikotarpiu daugelis Ć� dizainĆ , net Ć� architektĆ»rĆ , atĆ«jo panašiu keliu ir tapo šio amĆ¾iaus novatoriais.

PrancĆ»zijoje art nouveau XIX amĆ¾iaus dešimtajame dešimtmetyje itin atsiskleidĆ« Nansi, tam tikra prasme net aplenkdamas ParyĆ¾iĆø. AmĆ¾iaus pabaigoje ParyĆ¾iuje bĆ»rĆ«si dailininkai, nusiteikƦ reformuoti menĆ , diegdami naujoves teptuku ant drobĆ«s arba spalvinguose plakatuose, tuo tarpu Nansi ryĆ¾tingai Ć«mĆ«si atgaivinti vitraĆ¾Ć , kalvystĆ«s, keramikos, stiklo amatus. Net Ć�Ć¾engus Ć� XXI amĆ¾iĆø tvyro Nansi mokyklos (Ć‹cole de Nancy) dvasia, kurios palikimas kruopšĆØiai saugomas ir gerbiamas. Beveik kiekvienoje gatvĆ«je aptiksime namĆø, kuriĆø fasade iškaltos autoriĆø pavardĆ«s, pritvirtintos lentelĆ«s su projektuotojĆø vardais ir uĆ¾rašu Ć‹cole de Nancy. Susiformuoti Nansi mokyklos susivienijimui padĆ«jo grupĆ« iniciatyviĆø dailininkĆø, kuriĆø tikslas buvo išplĆ«toti ir atgaivinti taikomĆ jĆ�, dekoratyvinĆ� menĆ , amatus provincijoje ir dalyvauti pramoninĆ«je gamyboje.

XIX amĆ¾iaus pabaigoje PrancĆ»zija atsidĆ»rĆ« sudĆ«tingĆø istoriniĆø, politiniĆø Ć�vykiĆø sĆ»kuryje. PrancĆ»zams pralaimĆ«jus 1870 metĆø kare su PrĆ»sija, vokieĆØiĆø armijai trejiems metams okupavus ElzasĆ  ir dalĆ� šiaurinĆ«s Lotaringijos, Nansi atsidĆ»rĆ« Vokietijos imperijos pasienyje. Ć� Nansi plĆ»stelĆ«jo tĆ»kstanĆØiai emigrantĆø iš okupuotos teritorijos. PatriotinĆ«s pilieĆØiĆø nuotaikos paskatino ekonomikos raidĆ , savito kultĆ»rinio, meninio centro formavimĆ si. XX amĆ¾iaus pradĆ¾ioje pradĆ«ta visuomeninĆ« naujo Nansi miesto plĆ«tojimo programa.