Bauhaus – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektĆ»ros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. Šis terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrĆ�stĆ  ir sukurtĆ  architektĆ»ros bei dizaino stiliĆø, kuris tapo viena Ć�takingiausiĆø modernizmo architektĆ»ros sroviĆø. TaĆØiau apie viskĆ  nuo pradĆ¾iĆø.

Po Pirmojo pasaulinio karo, ekonominĆ«s ir politinĆ«s suirutĆ«s laikotarpiu, Veimaras tampa Tiuringijos sostine. Vokietija, kuri tuo metu buvo treĆØioji industrinĆ« šalis po DidĆ¾iosios Britanijos ir PrancĆ»zijos, siekĆ« išplĆ«sti savo politinƦ Ć�takos sferĆ , uĆ¾imti tvirtas pozicijas ekonomikos, prekybos srityse, todĆ«l buvo rimtai susirĆ»pinta projektuojanĆØiĆø pramoninei gamybai dailininkĆø rengimu. Svarbiausias reformuojamĆø dailĆ«s mokyklĆø uĆ¾davinys buvo parengti tokias mokymo programas, jog pagal jas studijas baigƦ dailininkai gebĆ«tĆø apipavidalinti interjerĆ , bendradarbiauti su gamintojais, kurti pavyzdĆ¾ius pramonei. Buvo siekiama sudaryti kuo platesnes bĆ»simĆøjĆø pramonĆ«s dailininkĆø rengimo programas. Atsiranda naujo tipo mokymo institucija - Aukštoji apipavidalinimo mokykla.

Karo nuvargintame Veimare nebuvo elektros, stigo maisto, paprasĆØiausiĆø darbo Ć�rankiĆø. Tokiomis sunkiomis sĆ lygomis kĆ»rĆ«si naujoji Bauhauzo mokykla. Bauhauzo programiniu pagrindu tapo nuosekliai ir dĆ«sningai tƦsiamos XIX amĆ¾iaus antrojoje pusĆ«je skleidĆ¾iamos meno ir amatĆø atgimimo, menĆø sintezĆ«s idĆ«jos. Radikaliai besikeiĆØiantis poĆ¾iĆ»ris Ć� kĆ»rĆ«jo misijĆ  mašinos amĆ¾iuje natĆ»raliai subrandino poreiki integruotis Ć� pramonƦ, kurti funkcionalius masinĆ«s gamybos objektus. Buvo Ć¾engtas konkretus Ć¾ingsnis pramoninio projektavimo meno - dizaino link. Veimare buvo Ć�kurta mokykla, atvĆ«rusi duris visĆø moderniĆøjĆø meno krypĆØiĆø kĆ»rĆ«jams. Ć�ia rinkdavosi Ć�vairiĆø ne tik meno, bet ir mokslo sriĆØiĆø paĆ¾angiausi atstovai - mokslininkas Albertas Einšteinas, dvylikatonĆ«s muzikos pradininkas Arnoldas Schonbergas, tapytojas Oskaras Kokoschka ir kiti.

Bauhauzas - viena ryškiausiĆø mokyklĆø po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje išsiskleidĆ« naujos avangardinĆ«s meno kryptys, parengtos naujos mokymo programos. Tai buvo pirmoji mokykla, rengusi dailininkus dizainerius pramonei, taip pat ji turĆ«jo nemaĆ¾Ć  Ć�takĆ  meniniam gyvenimui.

Bauhauzo idĆ«ja uĆ¾koduota modulinĆ«se formose. Baltos gipsinĆ«s formos, leidĆ¾ianĆØios kombinatorikos principu suformuoti net keletĆ  skirtingĆø arbatinukĆø gamybai, pateikti Ć�vairesnĆ� asortimentĆ . Tai buvo programinĆ« mokyklos nuostata rengiant pramonei dailininkus projektuotojus. BĆ»simĆøjĆø pramonĆ«s dailininkĆø rengimo programose plastiniai, vaizduojamieji menai turĆ«jo uĆ¾imti svarbiĆ  vietĆ  šalia architektĆ»ros, inĆ¾ineriniĆø mokslĆø, praktinio darbo dirbtuvĆ«se, sudarant kuo platesnes specialistĆø pasirengimo galimybes. Vadovaujantis šia koncepcija, pastatai, infrastruktĆ»ra, aplinkĆ  formuojantys daiktai ir net minkšti baldai, turĆ«jo bĆ»ti kuriami kaip ištisa aplinka, grieĆ¾tai atitinkanti Ć¾mogaus socialinius poreikius, derinama su pramonĆ«s galimybĆ«mis ir reikalavimais panaudojant naujas technologijas, nuošalĆ«je nepaliekant estetiniĆø dalykĆø.

Veimaro laikotarpiu mokyklos dirbtuvĆ«se buvo kuriami minkšti baldai, metalo, stiklo, tapybos, tekstilĆ«s ir keramikos dirbiniai. Mokymo procesui vadovavo dailininkas kartu su mokymo meistru. Jiems studentai turĆ«jo atsiskaityti. Bauhauze mokymas buvo organizuojamas taip, kad visi studentai ir pedagogai dirbtĆø dirbtuvĆ«se kartu - maĆ¾iau patyrƦ su daugiau patyrusiais specialistais. Praktika, darbas dirbtuvĆ«se buvo itin svarbi mokymo programos dalis, kita dalis buvo teorija. Ć� kĆ»rybinĆ�, mokomĆ jĆ� ir praktinĆ� darbĆ  buvo Ć¾iĆ»rima kaip Ć� svarbius bendro mokymo elementus. Mokyklos pagrindinis uĆ¾davinys buvo: visas meno formas išlaisvinti nuo izoliacijos, uĆ¾darumo, kad tapytojai, skulptoriai - visi išmoktĆø amato ir dirbtĆø kartu. Antrasis siekis: panaikinti ribas tarp menininko ir amatininko, tarp meno ir taikomosios dailĆ«s - amatĆø. TreĆØiasis - uĆ¾megzti tiesioginĆ� kontaktĆ  su Ć¾inomais meistrais, amatininkais ir pramone. Galutinis tikslas turĆ«tĆø bĆ»ti statinys, kurĆ� kuriant dalyvauja visi menai. Bauhauzo tikslas buvo parengti kĆ»rĆ«jĆ , gebantĆ� kurti moderniĆ  aplinkĆ  nuo pastato iki funkcionaliĆø daiktĆø ar tiesiog spintos, turinĆØios estetinƦ prasmƦ.