XIII – XIV amþiuje Europoje, o tiksliau Prancûzijoje uþgimë gotikos stilius. Šis menas vyravo architektûroje, juvelyrikoje ir net balduose. Gotikiniai baldai buvo puošiami architektûriniais elementais, smailiomis strëlëmis, bokšteliais ir kolonëlëmis. Apskritai gotikiniai baldai buvo labai paprasti. Pagrindinis baldas buvo suolas. Já statydavo prie sienos ir tokio baldo paskirtis buvo dvejopa: gulëjimui ir sëdëjimui. Këdës savo konstrukcija labiausiai priminë dëþæ, turëjo uþdarà ir aukštà atkaltæ. Daþniausiai tokie baldai buvo gaminami iš àþuolo, reèiau iš riešutmedþio, eglës ar pušies medienos.
Á Lietuvà šis stilius atkeliavo pavëlavæs šimtmeèiu ir labai pasireiškë miestø architektûroje. Ypaè Vilniuje buvo pastatyta daug naujø gotikinio stiliaus pastatø. Lyg grybai po lietaus dygo baþnyèios, rûmai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai. Neatsiliekant nuo vyraujanèios mados, naujuose namuose turëjo bûti ir to paties, gotikinio stiliaus baldai. Miestuose namai stovëdavo šalia vienas kito ir daþnø gaisrø metu sudegdavo ne tik pastatø išorë, bet ir interjeras. Taigi galime manyti, jog viduramþiø gaisruose buvo sunaikinti šio stiliaus amatininkø dirbiniai ir dël to nei vienas Lietuvos muziejus neturi gotikiniø baldø pavyzdþiø.
Renesansas, gimæs Italijoje, Lietuvoje pradëjo reikštis dar gotikos stiliaus laikotarpiu. Šio naujojo stiliaus baldai, kaip ir interjerai buvo monumentalûs, patalpose dëstyti palei sienas, daþniausiai net nejudinami. Interjere baldø nedaug, taèiau jie sunkûs, masyvûs. Pagrindine gamybine medþiaga išliko àþuolo ir riešutmedþio mediena, taèiau didelis dëmesys pradëtas kreipti á baldø detales, kurios pradëtos droþinëti ir puošti. Daþniausiai puošiamos droþiniais bûdavo didþiosios baldø plokštumos. Mëgti geometriniai raštai, smailias arkas keitë apvalesni kontûrai, atsirado tokie antikiniai architektûriniai elementai kaip kolonos, piliastrai ir dantyti karnizai. Visame mene vyravo panašios tendencijos, todël galima manyti, kad architektûrinis stilius bûdavo pradþia ir vyraujanti mada tokioms meno ir amatø šakoms kaip dailë, juvelyrika, baldai ir net drabuþiai. Renesansas atpaþástamas per kartušus, girliandas, arabeskas, grifø ir liûtø galvas bei kupidonus. Šie elementai labai mëgti ne tik kuriant pastatus, bet ir balduose. Be suolø – dëþiø pradedamos plaèiau naudoti spintos, taèiau tokius baldus išgalëdavo ásigyti tik didikai ar baþnyèios atstovai. Indai ir drabuþiai laikyti bufetuose – kredensuose. Dar vienas amatininkø išradimas buvo spintelës – kabinetai ir spintos skirtos knygø laikymui. Lova tuo metu buvo architektûrinë sienos dalis. Stalai keturkampiai, apskriti ar šešiakampiai rëmësi á dvi atramas arba buvo vienakojai. Sëdimøjø baldø asortimentas renesanso laikotarpiu buvo labai nedidelis. Vienos këdës buvo su sukryþiuotomis kojomis, kitos – su droþinëtomis aþûrinëmis lentelëmis. Këdës kojos daþnai priminë liûtø letenas, o baldø sujungimai slëpësi uþ moterø figûrø – kariatidþiø. Porankiai daþnai buvo uþbaigiami voliutomis ir jau minëtø liûtø ar avinø galvomis. To laikotarpio amatininkai pagamino naujo tipo këdës ir fotelio tipà, kuris buvo su vytomis, suktomis kojomis bei atkalte. Sëdëjimui skirtus baldus aptraukdavo oda arba audeklu, kurá pritvirtindavo varinëmis ar iš bronzos pagamintomis vinimis, o pakrašèius paryškindavo kutais. Šio laikotarpio baldai mûsø dienomis taip pat didelë retenybë, taèiau muziejø kolekcijose galime apþiûrëti renesanso laikotarpio pavyzdþiø.
Šiandieninë pramonë baldus gamina iš ávairiausiø medienos ir net plastiko rûšiø. Taèiau dabartinës tendencijos privertë kûrëjus vël atsiþvelgti á gamtà ir á natûralumà. Pasaulyje vis labiau vertinami tikro, natûralaus ir kvepianèio medþio gaminiai. Medþio masyvo baldai pasiþymi išskirtine kokybe ir turi išliekamàjà vertæ. Mediniai baldai mëgiami tø, kurie vertina tradicijas ir ilgaamþiškumà.