Mëgstama sofa arba fotelis daþnam yra šis tas daugiau nei paprastas interjero objektas – jis simbolizuoja namø þidinio jaukumà ir šilumà. Taèiau kad liktø toks ilgà laikà, baldas turëtø atitikti bent tris pagrindinius kriterijus: bûti minkštas, lengvai valomas ir neišblukti.

Bet štai èia ir kyla problema: kaip ásigyti minëtus kriterijus atitinkantá baldà ir nepakenkti savo sveikatai bei gyvenamajai aplinkai? Juk baldø apmušalai tampa atsparûs purvui ir išblukimui tik tuomet, kai juos apdoroja specialiomis cheminëmis medþiagomis. Tad ar apskritai galima laikyti kokius nors baldø apmušalus natûraliais net tuomet, jei jie išausti iš grynos vilnos ar medvilnës be jokios sintetikos priemaišÃ¸? Arba odinës sofos ir foteliai – ar jie tikrai tokie jau saugûs?

Na, oda, be jokios abejonës, savo kilme yra natûrali medþiaga, taèiau tuo tas natûralumas ir baigiasi (netikëkite priešingai tvirtinanèiomis reklamomis). Prieš tapdama baldo apmušalu, oda turi bûti intensyviai apdorota – ir daugiausia cheminëmis medþiagomis. Tas procesas vadinamas odos rauginimu ir be jo odiniai baldø apmušalai ilgai netarnautø – labai greitai pradëtø tiesiog pûti.

Pagrindinës odos rauginimo medþiagos yra ávairûs chromo junginiai. Jie giliai ásiskverbia á odà ir lieka joje visiems laikams, taèiau á atmosferà nepatenka – vadinasi, nekenkia ir þmogaus sveikatai. Bent jau iki tam tikro laiko. Mat bet kokio produkto ekologiškumas turëtø bûti vertinamas ávairiapusiškai: nekenksminga turëtø bûti ne tik daikto eksploatacija, bet ir gamyba bei utilizavimas. O su chromuota oda šiuo atþvilgiu anaiptol ne viskas yra gerai. Todël vis daugiau stambiø odiniø baldø gamintojø gráþta prie senovinio odos apdorojimo bûdo – rauginimo augaliniuose ekstraktuose. Šiuo metu odinius baldus, kuriuose nëra kenksmingøjø medþiagø, gamina kelios didelës firmos: prancûzø „Ligne Roset“, vokieèiø „Rolf Benz“, „Bruhl & Sippold“, „WK Wohnen“, „deSede“ ir kt.

Dar maþiau yra gamintojø, odos rauginimui naudojanèiø tirpalus tik iš medþiø lapø ir vaisiø, surinktø nepadarant þalos paèiam augalui. Specialistø tvirtinimu, tokiu tirpalu apdorota oda yra netoksiška ir nekenksminga aplinkai. Ekologiški odiniai baldø apmušalai kokybe beveik nenusileidþia apdorotiesiems chromu – gal tik yra kiek maþiau patvarûs. (Pavyzdþiui, vokieèiø firma „Wasa“ visiškai atsisakë gamyboje naudoti chromà.)

Dar viena probleminë sritis – odos daþymas. Nesvarbu, kokiu bûdu – ekologišku ar ne, – bûtø apdorota oda, jai daþyti paprastai naudojami sintetiniai aniliniai daþai. Taip yra dël to, kad natûraliø daþikliø spalvø gama labai ribota – galimi tik trys variantai: smëlio, ruda ir juoda spalva. Be to, tokie daþikliai nepasiþymi atsparumu saulës poveikiui, tad baldai greitai išblunka.

Tiesa, þodis „aniliniai“ daþø pavadinime šiais laikais vartojamas tik iš ápratimo. Gana toksiškas anilinas, naudotas sintetiniø daþikliø gamyboje, jau seniai pakeistas maþiau kenksmingomis medþiagomis.

Odai daþyti taikoma speciali technologija: dël jos daþai nepadengia odos paviršiaus vientisu nelaidþiu sluoksniu, o ásiskverbia á paèià odà per jos poras nesugadindami faktûros – t.y. išsaugodami natûralø odos raštà. Taip nudaþyta oda laikoma kokybiškiausia – net perbraukus ranka tokia oda aptrauktà baldà juntama maloni ne visiškai lygaus paviršiaus šiluma.

Galiausiai paskutinis kriterijus, verèiantis susimàstyti prieš ásigyjant odinius baldus, yra jø valymas.

Baldus gaminanèios firmos, naudojanèios tradicines technologijas, išmirko odà specialiuose cheminiuose tirpaluose, kad ji maþiau teptøsi. Kiek tie tirpalai kenksmingi, galima tik spëlioti. Tad jei nenorite rizikuoti, pirkite tik ekologiškà švarià gamybà praktikuojanèiø firmø baldus. Tik turëkite omenyje, jog tuomet teks kuo toliau nuo savo mylimos odinës sofos laikyti raudonàjá vynà, kavà ir vaisiø sultis, nes jø dëmes išvalyti iš ekologiškomis medþiagomis apdorotos odos labai sunku.

Jeigu toks nemalonus dalykas vis dëlto nutinka – apliejate baldà sultimis ar kava, – negalima gaišti në minutës. Gali bûti, kad jums net pavyks išvalyti dëmæ.

Jei baldai apmušti alkantara (verstos odos pakaitalu), juos valyti šiek tiek paprasèiau – specialiai apmušalams skirtas valantis skystis paprastai nepalieka në dëmelës, nuvalo visà purvà. Tam tikromis aplinkybëmis tokius apmušalus netgi galima išskalbti skalbyklëje. Išoriškai alkantara labai panaši á veliûrà, taèiau priþiûrëti jà gerokai paprasèiau. Išskyrus vienà „bet“: ekologai skersakiuoja á alkantarà ir daþniau jos nerekomenduoja nei rekomenduoja.

Gal dël to, kad ši medþiaga – šimtaprocentinë sintetika. Jos gamyboje naudojamos ávairiø rûšiø plastmasës, kurios turi pereiti ilgà cheminio bei mechaninio apdorojimo procesà, kol virsta mikropluoštu. Nuodugnesnës alkantaros gamybos proceso smulkmenos – jà sukûrusios italø firmos komercinë paslaptis.

Aišku, yra ir visada bus þmoniø, kurie sàmoningai neperka odiniø baldø dël moraliniø sumetimø – juk vien tik nedidukei dvivietei sofai pagaminti reikia keturiø gyvuliø odø! Kà gi, jiems yra ir daugiau iš ko rinktis.

Tarp gausybës rûšiø baldø apmušalø, dabar esanèiø rinkoje, galima rasti tokius, kurie atitiks net ánoringiausio individo skoná ir poreikius. Specialistai pataria tik viena: pirmenybæ teikti natûralioms, o ne sintetinëms medþiagoms. Vilna, medvilnë, linas, šilkas pranašesni ir tuo, kad maþiau ásielektrina – vadinasi, maþiau traukia dulkes. Nors ir tokias natûralias medþiagas šiais laikais natûraliomis galima vadinti tik sàlyginai. Mat dabar net aviø niekas nebekerpa rankomis – apipurškia specialiais chemikalais ir vilna nuslenka pati. Su medvilne tas pats: 25 pesticidø „dušai“, ir lapeliai nukrenta patys... Tekstilës pramonëje iš viso naudojama apie 8000 skirtingø cheminiø medþiagø, uþtikrinanèiø, kad audiniai nesiglamþytø, neišdiltø, maþiau purvintøsi, gerai skalbtøsi ir neišsitampytø.

Tiesa, kai kurios Europos kompanijos pasuko kitu keliu – visiškai liovësi savo gamybos procesuose naudoti chemikalus. Jos audiniø arba visai nebalina, arba balina nenaudodamos chloro, daþo juos tik natûraliais augaliniais daþais. Patiems audiniams nuausti irgi naudoja tik ekologiškai augintà þaliavà. (Pastaruosius kelerius metus Vakaruose labai paplito specialus ant ávairiø gaminiø dedamas spaudas „Green Cotton“, reiškiantis, jog produkto gamyboje panaudota medvilnë buvo uþauginta, surinkta ir apdorota nenaudojant nei pesticidø, nei chloro, nei sunkiøjø metalø turinèiø daþø.)

Pavyzdþiui, tikrai ekologiškà produkcijà gamina šveicarø firma „Rohner“ – pagrindinë apmušalø tiekëja tokioms baldø gamintojoms kaip „Giroflex“, „Vitra“, „Wilkhan“. Kaip aplinkai ir þmonëms draugiškas gamintojas reikëtø paminëti ir Austrijos firmà „Grune Erde“, prancûzø „Ligne Roset“, vokieèiø „Schluter“, „WK Wohnen“, „Gemay“, „Wolkenweich“. Visos jos gamina minkštuosius baldus su ekologiškai švariais apmušalais.

Yra kelios kompanijos, šiuo metu uþsiimanèios naujos konstrukcijos minkštøjø baldø kûrimu: jø apmušalus galima tiesiog nuimti ir išskalbti namuose.

Tokie baldai turëtø aibæ pranašumø – pavyzdþiui, apmušalams naudojamø medþiagø nebereikëtø mirkyti chemikaluose, kad jie taptø maþiau tepûs. Be to, su mëgstamais baldais nereikëtø skirtis net ir tuomet, kai jø apmušalai susidëvëtø – pakaktø juos pakeisti.