Secesija nuo pat savo ištakø turëjo simbolizmo atspalvá, kuris amþiaus pabaigoje išryškëjo literatûroje ir kartais buvo ávardijamas kaip treèioji simbolizmo fazë, meno pasaulyje ágavusi daug naujø prasmiø. Pradþioje vyravæs romantinis simbolizmas, siekis susilieti su gamta, praeities idealizavimu, XIX amþiaus pabaigoje veikiamas gamtos, filosofijos mokslø, È. Darvino evoliucijos teorijos, pradeda gilintis á bûtá, egzistencijà, þmogaus pasàmonæ. Šioje srityje ypaè reikšmingu moksliniu autoritetu tapo austrø psichiatras Sigmundas Froidas (1856-1939), kuris nagrinëjo psichologines asmenybës problemas. Jo psichoanalitinis poþiûris turëjo didelæ átakà visuomenës ir be abejo dailininkø poþiûriui á daugelá þmogaus bûties problemø. Froido moksliniai darbai sustiprino domëjimàsi þmogaus pasàmone ir mistinëmis vizijomis. Menininkai pasinërë á nepaþintà pasàmonës pasaulá, bandë suprasti neuþèiuopiamas þmogaus sielos jëgas, kurios priverèia racionalø protà elgtis nepaaiškinamai. Kûrëjus patraukë virsmo, metamorfozës paslapties gelmës. Atsiranda noras parodyti þmogø kaip individualybæ, gebanèià reguliuoti savo vidaus pasaulá, bûti savo bûties šeimininku.
Mistiniø sapnø vizijø pasitaiko literatûroje, dailëje, muzikoje, kompozitoriai mielai rëmësi poetø literatûriniais siuþetais, jø kuriamais simboliais. Mistiniø bûtybiø, drakonø, slibinø yra viduramþiø tapyboje, vëlesniø laikø dailininkø kûryboje, Europà pasiekusiame Rytø kraštø mene - tai kurstë kûrëjø fantazijà. Drakonai puošia net Antonio Gaudi Guelio parkà Barselonoje, o fantastiniø moters figûrø aptinkama ir kitø dailininkø kûriniuose. Slëpiniø ávaizdis palieèia net architektûrà.
Konkreèiuose objektuose vizijos, simboliai ágauna realias plastines formas išsaugodami virsmo ir transformacijos iliuzijà. Pabrëþiamos pailgintos proporcijos, asimetrija, banguojanti, kintanti, sàlygiškai ištirpstanti forma. Labiausiai mëgstami asimetriški augalai - iriso, orchidëjos, vandens lelijos, lotoso þiedai, pastarieji simbolizuoja tyrumà, šviesà, gyvybæ. Iš gyvûnijos pasaulio buvo pasirenkami plastiškos dinamiškos formos, simboliniø prasmiø paukšèiai, vabzdþiai. Groþio, puošnumo simboliais tapo povas, fazanas, daþnai ir gaidys (jo puošni skiauterë), laumþirgis, drugelis, gulbë - tyrumo, gyvybës simbolis. Nuo seno daugelyje tautø daugybæ prasmiø turëjo gyvatë, o lietuviø tautosakoje - þaltys. Jie daþni ir šio laikotarpio dailininkø kûryboje - plastiškai vingriø judesiø, nuostabiai kintanèiø spalvø, ávairiø pavidalø, gundantys ir naikinantys, siejami su kosmosu ir þmogumi.
Dailës kûriniuose vyruoja aiški kompozicija, dinamiški potëpiai, spalvø kontrastai. Visa tai pastebima net buityje, kur net minšti baldai turi savo akivaizdþià simbolinæ prasmæ. Savo kûryboje menininkai bandë atskleisti gyvybës atsiradimo paslaptá, gyvenimo tëkmës prasmæ. Visa tai atsispindëjo ir baldþiø darbuose, kur net spintos buvo kuriamos per kitokià pasaulio suvokimo prizmæ.
Po 1900 metø Paryþiaus parodos, kurioje buvo eksponuojami Lalique'o papuošalai, dël išskirtinës kûrybos jo juvelyriniai dirbiniai, kaip ir kitø dailininkø kûriniai, eksponuoti parodose, tapo muziejø ir kolekcininkø dëmesio objektu. Keramikos gaminiai tuo metu pardëti glazûruoti vaivorykštinio spalvø spektro redukcinëmis glazûromis, naudojant Artimøjø ir Tolimøjø Rytø technologijas. Auksà pakeitë spalvotieji metalai, tokie kaip þalvaris, varis ir bronza. Stiklo darbuose nebeliko áprastinio stiklo skaidrumo, jis tapo drumstas, dûminis, tarytum paslaptingo, dumbliø priaugusio vandens telkinio paviršius. Daugiasluoksnio spalvoto stiklo technologijà ypaè ištobulino prancûzø dailininkas Ëmile'is Gallë. Ásivaizduojamos banguojanèios jûros, vëjo sûkurio linijà siekiama išgauti net metale. Apdirbimo procese buvo stengiamasi išnaudoti ákaitintos geleþies plastiškumo galimybes. Virsmo, metamorfozës iliuzija atsispindëjo netik smulkiausiuose dekoratyviniuose darbuose - šukose, smeigtukuose, šaukštø ar šakuèiø apdailoje, bet ir namø buities daiktuose, tokiuose kaip spintos.
Šiuo laikotarpiu taikomojoje, dekoratyvinëje dailëje, juvelyrikoje išpopuliarëjo pusbrangiai akmenys, ávairûs mineralai, kurie buvo kintamø spalvø. Dël šios ypatybës mëgstamiausi buvo perlai, spalvoti emaliai, granatai.