XIX amþiaus pabaigoje pradeda ryškëti estetinis sàjûdis. Estetines idëjas subrandino viduramþiø kultûros idealizavimas, amatø atgimimas, prerafaelitø kûryba. Simbolizmas dailëje buvo glaudþiai susijæs su literatûra, muzika, kûrëjø, nenorëjusiø taikytis su realistiniu, tiesmukišku gyvenimo atspindþiu, nuotaikomis. Simbolistams buvo nepriimtinas impresionistø gamtos kopijavimas, juo labiau postimpresionistø tapyba, kurioje remiamasi mokslu derinant spalvas. Reakcijà prieš natûralizmà sustiprino vokieèiø filosofø A. Schopenhauerio, E. Hartmanno ir prancûzø H. Bergsono metafizinis poþiûris á tikrovæ. Kûrëjai pasuka á misticizmo, slëpiniø, iliuzijø pasaulá pasmerkdami logikà mene. Veikiami ryškiø simbolizmo romantiniø nuotaikø literatûroje, išaugusio Rytø kultûros estetizmo, daugelis dailininkø, rašytojø, visuomenës veikëjø ieškojo groþio ir malonumø kasdieniame gyvenime. Plëtodama daugelá savo pirmtakø idëjø naujoji kûrëjø karta stengësi atsiriboti nuo socialiniø programø, kurias ypaè akcentavo Morrisas ir jo bendraþygiai - jie dëmesá koncentravo á gyvenimo groþá. Estetinio sàjûdþio idëja buvo atgaivinti gyvenamàjà aplinkà, kasdienius daiktus per groþá, plastiškà grakšÃ¨ià linijà, simboliø prisodrintà dekoratyvøjá menà. Domëjimasis Rytø menu ir kultûra išaugo ne tik Didþiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje. Anglijoje atsirado netgi terminas „Anglo-Oriental style“. Londone ákuriamas Rytø šaliø prekëmis prekiaujantis salonas (Farmer and Rogers Oriental Warehouse, 1862), kuris buvo menininkø orientalistø traukos centras. Didþiulá domëjimàsi Rytø menu rodo ir tai, kad 1870 metais South Kensingtono muziejus ásigijo vertingà japonø taikomosios dailës kolekcijà. Dizaine romantinës estetinës nuostatos ryškiausiai atsispindëjo E. W. Godwino, Ch. Dresserio ankstyvuosiuose darbuose. Savo þvilgsná dailininkai nukreipë á Rytø kultûros, japonø medþio raiþiniø, kinø meno estetines vertybes. Londone kûrësi krautuvëlës, kuriose buvo parduodami namø apyvokos daiktai, spintos ir net minkšti baldai iš Japonijos, Kinijos. Japonizmas vis labiau skverbësi á dailininkø kûrybà, turëjo átakos daiktiškosios aplinkos, interjero stiliui. Formavosi „art nouveau“ stilius. Architektai, dailininkai, projektuotojai, dizaineriai dëmesá sukoncentravo á estetiško, harmoningo interjero kûrimà, dekoratyvinio meno taikymà jame. Estetø supratimu, meno paskirtis - dþiuginti sielà, aká, taèiau kûriniuose nereikia demonstruoti rankø darbo, kurá akcentavo meno ir amatø sàjûdþio šalininkai, todël kuriamas interjeras labai daþnai bûdavo net pernelyg puošnus, prabangus. Tai liudija uþsakovo priklausomybæ pasiturinèiam visuomenës sluoksniui, su kuriuo dailininkams teko skaitytis. Estetinio sàjûdþio idëjos atsispindëjo ir O. Wilde'o kûryboje. Jis buvo tapæs estetø svajoniø simboliu, naujø gyvenimo nuostatø idëjiniu vadovu. Rašytojo pasakyta frazë „ne menas turi bûti panašus á gyvenimà, bet gyvenimas turi bûti panašus á menà“, tapo pamatine kûrybinio ir dvasinio gyvenimo nuostata amþiaus pabaigoje. Tarp menininkø vyravo noras pabrëþti kûrëjo individualybæ, kûriniø išskirtinumà, meno autonomiškumà. Savo kûrybà jie norëjo priešpriešinti aplinkà uþplûdusiai bedvasei mašininei produkcijai. Estetinio judëjimo atstovai ákvëpimo sëmësi iš viduramþiø kultûrinio palikimo, kuris suteikë reikšmingà impulsà prerafaelitø kûrybai. Prerafaelitø tapyboje sukurtas pasaulis, iškilios figûros, jø apranga ir net minkšti baldai turëjo átakos naujos, pasiturinèios viduriniosios klasës visuomenës skoniui, poþiûriui á aplinkà. Sakoma, kad prerafaelitø tapyba pakeitë net kasdiená Londono gyvenimà. Moterys ëmë kopijuoti tapytojø darbuose vaizduojamus drabuþius, interjerø puošybà. Naujo gyvenimo idealo herojus, laimës simbolis buvo ne monarchija, aristokratija ar burþuazija ir net ne baþnyèia, o estetas. Anglai toká herojø vadino dendþiu (angl. dandy - puošeiva, dabita). Didelá impulsà estetinio skonio, groþio suvokimui padarë vis didëjantis domëjimasis dekoratyviuoju menu, Rytø kultûra. Po 1862 metais Pasaulinëje parodoje Londone eksponuotø Japonijos, Kinijos, Indonezijos taikomosios dailës kûriniø domëjimasis tolimøjø kraštø kultûra ypaè išaugo.